atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I … Dictionary of the Lithuanian Language
listelėti — lìstelėti, ėja, ėjo intr., lystelėti 1. kiek atsileisti, atlyžti, liautis, stabtelėti (apie šaltį, skausmą): Tuo tarpu ir šaltis truputį lìstelėjo Skr. Iš ryto buvo lìstelėję (atleidę šaltį), dabar net spaudžia Ėr. Šiandie šaltis jau… … Dictionary of the Lithuanian Language
patraukti — Rtr, NdŽ, KŽ; SD1133, Lex100, R87, MŽ115, M, L, LL149,151 1. tr. SD1127 traukiant pakišti, pabrukti po kuo: [Arklys] jam an kupros kaip šoko, jį po apačia patraukė, tą žmogų būt sumynęs Snt. | Ėjo pagal gelžkelį, vėjas po traukiniu i patraukė Mžš … Dictionary of the Lithuanian Language
perleisti — I. atiduoti, aplenkti ką, nepadaryti ko. 1. tr. atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti: Savo lovą aš perleidau senelei rš. Jei jums dabar nereik [mašinos], parleiskiat mums Pgr. Ir man kokią kamarėlę perleisi LzP. Jis galia parleisti… … Dictionary of the Lithuanian Language
po — 1 põ praep. su gen., dat., acc., instr., adv. K; SD259, H, R I. vietos ir krypties santykiams žymėti. 1. su instr. rodant padėtį ar veiksmą apačioje, žemiau ko: Po suolu guli šuva J. Po sniegu linai gulia J. Po ledu žuvys laksto Vlž. Mano žmogus … Dictionary of the Lithuanian Language
apdrungti — apdruñgti intr. 1. pasidaryti truputį drungnam: Įstatyk pieną židinėn, tegul apdruñgsta! Slm. Iškaisk tą puodą, vanduo jau apdruñgo Pc. Įnešk patalus į trobą, kad apdruñgtų: po šaltų negerai gulėti Užv. Vanduo būs apdruñgęs, neskanus Sg. Dėl … Dictionary of the Lithuanian Language
birstelėti — bìrstelėti, ėja ( ia), ėjo 1. tr. truputį paberti: Bìrstelėk čia truputį miltų ant ližės J. 2. intr. truputį išbirti: Pro skylutę birstelėjo grūdai rš … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
kieminti — kiẽminti ( yti), ina, ino intr., tr. 1. orientuotis, numanyti, jausti: Aš tuo keliu anksčiau vaikščiojau, tai ir dabar kieminu Vs. Aš kieminu, kad anas kelias veda in miestą Srj. Nekiẽminu, kap čia suvert skietan Lp. Ar kiẽmysi išeit iš miško? … Dictionary of the Lithuanian Language
laščioti — laščioti, ioja, iojo 1. intr. Vlk, Rdm po truputį lynoti, lašnoti: Da nelyja, tik laščioja Dgl. Po pietų apsiniaukė dangus ir ėmė laščioti A.Vien. Greičiau kraukit šieną – jau laščioja Mlt. Bus lietaus, jau laščioja Vp. Laščio[ja], bene įsitaisys … Dictionary of the Lithuanian Language
